„Kiekvienais metais Gedulo ir vilties diena turi savo ypatingą atspalvį. Šiemet ji įprasminta naujai, nes karas Ukrainoje atskleidė, kad kova su bolševikinės okupacijos slibinu dar nesibaigė. Esame sakę, kad mums pirmoji itin skaudi okupacijos žaizda buvo trėmimai gyvuliniuose vagonuose, o viskas baigėsi, kai paskutinis okupacinės kariuomenės atstovas paliko Lietuvą. Dabar jau galime patikslinti – kare Ukrainoje dedamos milžiniškos pastangos pagaliau pribaigti tą totalitarinę imperiją, nes įsitikinome, kad, nukirtus slibinui galvą, būtinai atauga kita – dar aršesnė.
Esame tauta, kuri daug iškentė, bet būtent todėl galime semtis stiprybės bei vilties iš savo istorijos. Mūsų seneliai atlaikė tremties išbandymą, nepalūžo ir, svarbiausia, išsaugojo žmogiškumą. Tai stiprina tikėjimą, kad atlaikysime ir paskutinius šio daugiagalvio slibino traukulius ir pagaliau galėsime sakyti, kad labai ilga ir sunki kova prieš sovietinį imperializmą laimėta.
Žemai lenkiu galvą prieš daug iškentėjusius mūsų tautiečius, iš kurių okupantai atėmė namus ir kurių gyvenimą stengėsi sujaukti. Jūs sukaupėte dar didesnę laisvės jėgą, kuri yra svarbi atrama ir dabarties Lietuvai. Viltis nenuvertina gedulo, bet suteikia jam prasmę“, – pabrėžia Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Komentuoti