Pasikeitus Elenos šeimos gydytojai, pradėjo aiškėti, kodėl moteris jaučiasi prastai. „Naujoji šeimos gydytoja Kristina Gailevičiūtė pradėjo ieškoti priežasties, kodėl mamai padidėjęs leukocitų kiekis. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog žemiau kasos, prie aortos yra navikas“, –prisimena pacientės duktė Audronė.
Tikrąją ligą moteriai nustatė šiaulietę konsultavęs Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Giedrius Barauskas. „Paraganglioma – tai reta liga, diagnozuojama maždaug 2 žmonėms iš milijono, – sako Kauno klinikų Bendrosios endokrinologijos sektoriaus vadovė bei Retų endokrininių ligų centro vadovė prof. dr. Birutė Žilaitienė. – Tokios ligos turi būti gydomos retų ligų referencijos centruose, kuriuose dirba daugiadalykė specialistų komanda, sukaupusi didelę patirtį.“
Profesorė pabrėžia, kad tokie dariniai – labai pavojingi, jie dalyvauja į organizmą išskiriant hormonus. Net didesnis fizinis krūvis gali išprovokuoti milžinišką hormonų pliūpsnį, o tai gali baigtis ir ūmia mirtimi. „Spėjama, kad tokio dydžio navikas galėjo augti apie dešimtmetį, tačiau dauguma retų endokrininių ligų yra nustatomos pavėluotai – praėjus 7 ar net 10 metų“, – sako prof. dr. B. Žilaitienė.
Navikas pacientės kūne kėlė pavojų – išskiriami didžiuliai hormonų kiekiai galėjo tapti infarkto, insulto ar net staigios mirties priežastimi, tad pacientei nedelsiant paskirta operacija navikui pašalinti.
„Apie 85 proc. paragangliomų yra nepiktybiniai navikai. Jie sėkmingai šalinami chirurginiu būdu. Tiesa, operacijai būtina pasirengti, nes chirurgo vos paliestas darinys gali staiga išskirti milžinišką kiekį hormonų ir sukelti komplikacijas“, – apie rizikas pasakoja profesorė. Deja, nors pacientė pirmajai operacijai buvo ruošiama dvi savaites, ji buvo nesėkminga – laparoskopu operuotos Elenos kraujospūdis staiga šoktelėjo iki 300/140 mmHg, todėl operaciją teko nutraukti.
Daugiadalykė komanda, kurią sudarė Kauno klinikų specialistai: gydytojas endokrinologas, chirurgas, anesteziologas reanimatologas, kardiologas ir onkologas, parengė naują gydymo planą. Gavus pacientės ir artimųjų leidimą, nuspręsta moterį ruošti antrajai operacijai – naudoti agresyvesnį gydymą, skirti didesnes vaistų dozes. „Operacija, kurią atliko gydytojai chirurgai prof. dr. G. Barauskas ir doc. Albertas Daukša, pavyko puikiai, – sėkme džiaugiasi prof. dr. B. Žilaitienė. – Pooperacinis periodas buvo labai sklandus – nepraėjus nė savaitei, Elenai nereikėjo kasdienių insulino injekcijų, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio“.
Kauno klinikų Retų endokrininių ligų centro vadovė pripažino, kad šią ligą atpažinti sunku, tačiau ji ragina šeimos gydytojus atidžiau žvelgti į pacientus, sergančius arterine hipertenzija, dažniau jiems paskirti gydytojų endokrinologų konsultacijas. „Jeigu hipertenziją sunku kontroliuoti, gydymui reikia keturių ar daugiau skirtingų medikamentų – būtina ieškoti antrinės priežasties“, – teigia profesorė.
Kauno klinikų Retų endokrininių ligų centre konsultuojama daugiau nei 1000 pacientų, sergančių retomis hipofizės, antinksčių, lytinės sistemos ligomis ir kitomis retomis ligomis. Gydytojai sudėtingiausių ligų atvejais bendradarbiauja su užsienio ekspertais ir siekia suteikti aukščiausio lygio paslaugas Retų endokrininių ligų centro pacientams.
Komentuoti