Plėtros planus pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų keliauti taps patogiau ir greičiau.
M. Skuodis pabrėžė, kad Kauno oro uostas auga sparčiausiai tarp visų šalies oro uostų, o ateityje jo vaidmuo tik didės. Nemažai kalbėta ir apie planus iki 2052 metų. Kauno oro uostas turėtų įtvirtinti lyderio poziciją orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo srityse.
„Visas mūsų aviacijos sektorius yra spartaus augimo fazėje, o Kauno oro pernai pademonstravo rekordinius rezultatus ir aptarnavo net 1,3 mln. keleivių. Jis ne tik pasiekė, bet ir gerokai viršijo savo pajėgumų ribas, todėl plėtra būtina. Šiuo etapu Kauno oro uoste keleivių aptarnavimo galimybes padidinsime dvigubai, galėsime aptarnauti trečdaliu daugiau skrydžių.
Skaičiuojama, kad ilgalaikės investicijos į naujus projektus Kaune nuo 2025 iki 2052 m. gali siekti apie 50 mln. eurų, o terminalų pajėgumai gali išaugti iki 3 mln. keleivių per metus.
„Kauno oro uoste ir jame veikiančiose įmonėse jau yra sukurta šimtai darbo vietų. Nemaža dalis darbuotojų – Kauno rajono gyventojai. Tikiu, kad oro uosto plėtra dar labiau skatins naujų verslo rūšių steigimąsi ir esamų plėtrą, didės Kauno rajono žinomumas“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, dėkodamas ministrui M. Skuodžiui ir oro uosto vadovams už partnerystę.
„Esame suplanavę daug svarbių pokyčių, kurie bus įgyvendinami oro uostui nestabdant veiklos. Keleiviai iš Karmėlavos galės laisvai skraidyti ir naudotis oro uosto paslaugomis, kartu tarsi išpakuodami vieną naujovę po kitos. Iki 2025 metų vidurio terminalas palaipsniui pasikeis ir savo išore, ir vidumi“,– sakė S. Bartkus.
Kauno oro uosto rekonstrukcijos darbus numatyta baigti 2025 m. antroje pusėje. Po jų gerokai padidės tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 kv. metrų, o atnaujintos infrastruktūros pajėgumai leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.
Rekonstrukcijos projekte numatyta, kad plėtra apims šonines dabartinio terminalo dalis – rytinį ir vakarinį pastato fasadą. Pokyčiai apims visus tris terminalo aukštus: bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, bus sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
„Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektas vyks lygiagrečiai su naujo keleivių išvykimo terminalo statybomis Vilniuje. Abiejų projektų finišas numatytas jau kitąmet, todėl darbų tempas bus labai intensyvus, o visi procesai valdomi maksimaliai efektyviai. Geros keleivių patirties užtikrinimas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – strateginis mūsų organizacijos tikslas, kurio siekti padės šių ankštais tapusių terminalų plėtra“, – kalbėjo S. Bartkus.
Praėjusiais metais Kauno oro uostas aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Taigi, per metus aptarnautų keleivių srautas išaugo daugiau kaip dešimtadaliu.
Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus vykdo bendrovė „Infes“, laimėjusi pernai skelbtą viešąjį pirkimą. Darbų sutarties vertė yra 17,7 mln. eurų (be PVM), visas plėtros projektas įgyvendinamas Lietuvos oro uostų lėšomis. Vykstant statybų darbams Kauno oro uostas veiks įprastu režimu.
Komentuoti