Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pastebi, kad nemaža dalimi atvejų valstybės taikoma finansinė paskata galiausiai suvienodina elektros tiekėjų siūlomą kainą, tačiau reikia prisiminti, kad tai yra laikina finansinė paspirtis.
„Valstybė gyventojams padės išgyventi elektros kainų piką jau antrą pusmetį iš eilės. To rezultatas: sąskaitose elektros kaina daugumai vartotojų tiesiog sumažėja iki Vyriausybės nustatyto lygio, žemiau kurio elektros kainos kompensavimas nebetaikomas. Tačiau ši priemonė yra terminuota. Ar ji bus pratęsta dar kuriam laikui, ar jos bus atsisakyta – priklausys nuo situacijos, valstybės finansinių galimybių. Todėl elektros vartotojai ir toliau turėtų atidžiai vertinti tiekėjų pasiūlymus ir galvoti apie ilgalaikę perspektyvą“, – sako M. Kavaliauskas.
Kompensacija nėra amžina
Vyriausybei patvirtinus minimalią 28 centų kainos kompensacijos ribą už kilovatvalandę elektros energijos pirmajam 2023 metų pusmečiui, vartotojams gali atrodyti, kad nebėra poreikio lyginti tiekėjų planus ir rinktis, nes visos nepriklausomo, visuomeninio ir net garantinio tiekimo kainos, pritaikius kompensaciją, lieka vienodos.
„2022-ieji vartotojus pribloškė elektros kainos dydžiu, o valstybė nutarė prisiimti didelę dalį išaugusios finansinės naštos, maksimaliai kompensuodama 28,5 ct/kWh elektros kainos. Tačiau šis žingsnis yra laikinas: nors jis pratęstas antram iš eilės pusmečiui, nėra garantijų, kad kompensacija galios ir vėliau. Tie vartotojai, kuriems vėl reikia rinktis elektros tiekimo įmonę, kaip ir anksčiau turėtų atidžiai vertinti nepriklausomų tiekėjų nurodomą pačios elektros kainą, nes jei valstybė atsisakytų kompensacijų, ši kainos dalis vėl taptų pati svarbiausia“, – teigia ekspertas.
Paprastai nuo termino, kiek ilgam norima užfiksuoti tą pačią kainą, priklauso ir tarifo dydis.
„Laisvos elektros rinkos principas yra sudaryti sąlygas vartotojui migruoti paskui geriausius pasiūlymus, bet reikia įsivertinti ir asmeninius poreikius, situaciją. Tarkime, sudarius tikrai ilgos trukmės sutartį ir mokant pigiau, o paskui nusprendus sutartį nutraukti gali tekti grąžinti elektros tiekėjo suteiktas nuolaidas. Todėl reikėtų pasiūlymus vertinti visapusiškai, kritiškai ir atidžiai“, – pataria jis.
Galutinėje sąskaitoje – ne viena eilutė
Svarbu žinoti, kad ne visa nepriklausomam tiekėjui mokama kaina už elektrą yra jo dalis. Kartu su elektros kaip produkto kaina į galutinę sąskaitą vartotojui įeina elektros persiuntimo, skirstymo mokesčiai, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamoji. Taip pat vartotojui paskaičiuojamas ir pridėtinės vertės mokestis. Paprasčiau sakant, vartotojai turi sumokėti ne tik už elektrą, bet ir už tai, kad ji „atkeliauja“ į namus, ir šie mokesčiai yra išskirti sąskaitoje, todėl kiekvienas vartotojas gali aiškiai matyti, kiek jis turi mokėti už elektrą, kiek sudaro kiti mokesčiai.
„Elektros tinklai ir kita kritinė elektros infrastruktūra liko valstybės žinioje, šios infrastruktūros naudojimo įkainius reguliuoja ir nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kaip ir VIAP dydį. Nepriklausomi elektros tiekėjai su tuo bendro turi tik tiek, kad apmokėjimą valstybei įtraukia į sudaromas sąskaitas, kurias klientas apmoka vieno langelio principu“, – aiškina M. Kavaliauskas.
Nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainos dalyje siūlo tik paties perkamo produkto – elektros – pardavimo kainą. Ji priklauso nuo situacijos rinkoje, turimų nuosavų jos gamybos pajėgumų, sugebėjimų naudotis įvairiais rizikų suvaldymo instrumentais. Būtent šia dalimi ir konkuruoja tiekėjai tarpusavyje.
„Vis dėlto, jeigu kyla klausimų dėl pasiūlymų, jų kainų ir galutinių sąskaitų, patariame aiškintis, klausti, konsultuotis. Visi esame suinteresuoti, kad elektros vartotojai jaustųsi užtikrintai, gebėtų palyginti ir išsirinkti sau palankiausias sąlygas, mokėtų įvertinti sąlygų visumą“, – teigia pašnekovas.
Komentuoti