„Kauno akcentai“ – nuo 2017 metų vykstantis konkursas, kviečiantis menininkus siūlyti idėjas viešosioms miesto erdvėms. Jo metu atrenkamos skulptūros, dizaino objektai, šviesos instaliacijos, apšvietimo sprendimai ar gatvės tapybos darbai. Pasiūlymus vertina speciali komisija, o patvirtintų projektų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Per šį laikotarpį mieste jau įgyvendinta apie 150 projektų.
Apie akcentus, kultūrą ir kultūrinius tiltus tarp valstybių kalba vienas garsiausių Lietuvos skulptorių prof. Stasys Žirgulis. Jo darbai pasakoja apie meną kaip apie miestą formuojančią vertybę.
Daugiau nei penkis dešimtmečius kuriate Kaune, dalyvaujate tarptautiniuose simpoziumuose ir pelnėte pripažinimą. Kaip ši patirtis formuoja jūsų kūrybą?
Kaune gyvenu ir kuriu jau daugiau nei 50 metų. Kai atvykome – buvome jauni ir veržlūs, norėjome sukrėsti pasaulį. Tuo metu Kaune jaunų menininkų beveik nebuvo, todėl mūsų atėjimas buvo tarsi rimta pretenzija – atvežėme naujas idėjas ir norą pademonstruoti savo galimybes. Tai išjudino miestą: atsirado jaunųjų dailininkų padalinys Kaune, prasidėjo aktyvus kultūrinis judėjimas.
Jūsų kūriniai puošia Kauno viešąsias erdves. Kokių reakcijų ar emocijų tikitės iš miestiečių ir miesto svečių?
Menininko uždavinys – puoselėti kryptingą kultūros estetiką ir supratimą. Juk viskas kinta, atsiranda naujos idėjos, srovės, technologijos. Įteisindamas jas mene, tu kuri tam tikrą kultūrinį lauką, kuris veikia ir žiūrovą, ir patį miestą.
Pavyzdžiui „Ožka geldoje“ – tai mano sumanymas sukurti kultūrinį tiltą tarp valstybių. Idėja gimė galvojant apie Pablo Picasso ir jo garsiąją ožką. Turėjau parodą Paryžiuje ir svarsčiau apie simbolinį gestą – geldoje plaukiančią ožką į Prancūziją. Nors tuomet nespėjau šios idėjos įgyvendinti, ji liko manyje.
Vėliau Kaune radau tinkamą mastelį ir erdvę. Kamerinė skvero atmosfera pasirodė ideali dedikacijai. Šalia atsirado ir dedikacija Samuel Beckett bei jo pjesei „Belaukiant Godo“ – taip ir gimė kultūrinis dialogas tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Smagu, kai turistas iš Prancūzijos Kaune pamato atpažįstamą simbolį – tai tiltas, kuris veikia be žodžių.
Kaip menui tapti miesto dalimi, o ne tik dekoracija?
Menas turi turėti istoriją. Viskas gimsta iš idėjos. Menas – tai amžinybės įteisinimas. Menininkas siekia, kad jo kūriniai būtų amžini. Kurdamas skulptūrų ciklą „Epochų aidas“ Kalniečių parkui, norėjau priminti žmonėms apie būtį, kultūrą ir laiko tėkmę. Tai buvo bene didžiausias eksperimentas – perbėgti per laikotarpius ir juos sujungti į vieną.
Menas tampa miesto dalimi tada, kai jis kalba apie žmogų ir jo patirtis. Laimingiausias kūrėjas yra laisvas kūrėjas – tas, kuris savo išgyvenimus ir randus paverčia pasakojimu, kad kitam skaudėtų mažiau.
„Kauno akcentai“ – kaip suprantate šio projekto prasmę miestui?
Kai atsirado ši idėja, tai buvo tikras atgimimas. „Kauno akcentai“ – kuria naują Kauno veidą. Parkai, gatvės, aikštės, restauruojamas senamiestis, skulptūros – visa tai formuoja miesto tapatybę. Be kultūros nėra tautos. Tai kas šiandien vyksta Kaune, prilygsta naujo miesto kūrimui.
Po 20 metų į Kauną sugrįžo Tarptautinis skulptūrų simpoziumas. Ką Jums reiškia šis projekto atgaivinimas?
Prieš du dešimtmečius sukūriau „Valdžios kėdę“, o dabar „Besiilsinčią kėdę“. Per 20 metų pasikeitė ir miestas, ir aš pats. Tai tarsi dialogas su savo ankstesniu kūriniu, pagarba laikui ir patirčiai. Simpoziumo sugrįžimas – tai ženklas, kad miestas bręsta kultūriškai. Meno jėga slypi paprastume.
Kaip matote Kauno ir viešojo meno santykį ateityje, jei „Kauno akcentai“ bus vystomi toliau?
Jeigu projektai toliau vystysis, manau, kad per ateinančius dešimtmečius Kaunas taps žinomas visam pasauliui. Turėsim unikalią skulptūrų galeriją po atviru dangumi. Skulptūrų plastinė įvairovė, unikalus mąstymo būdas, naujos technologijos – pagrindas naujai aukštai kultūrinei perspektyvai. Tuomet mes būsime patrauklūs pasauliui.
Ko palinkėtumėte Kaunui?
Kaunas išgyvena naująjį renesansą, kurį lydi didžiulis kultūrinis pakilimas. Linkėčiau miestui protingos politikos, ryžtingų ir unikalių urbanistinių sprendimų bei nuoseklaus kultūros puoselėjimo. Kultūra yra valstybės pagrindas. Jei ją saugosime ir auginsime, miestas išliks gyvas ir stiprus.
