Programos paremtos tarpdiscipliniškumu
„Tėveliai dažnai turi įsivaizdavimą, kad jų mažamečiui tiktų šokėjo, muziko ar scenos artisto batai, tačiau taip tik susiaurinamas vaiko kūrybinis potencialas. Mūsų pareiga įsiklausyti į jų individualius poreikius ir norus, leisti jiems klausti, smalsauti ir išbandyti skirtingas meno rūšis, kad atrastų tai, kas jiems tikrai įdomu.
Tikiu, kad bendromis jėgomis sukursime tarpdisciplinines programas ir užauginsime laimingų bei kūrybingų vaikų kartą, turinčią kompleksiškas kompetencijas, pasitikinčią savo jėgomis ir drąsiai lipančią į didesnes scenas. Šiandien žengėme pirmąjį žingsnį to link“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Pasak jos, kuriamos scenos mokyklos idėja yra nauja tik Lietuvoje, tačiau plačiai prigijusi svetur. Geroji praktika rodo, kad integruotos scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) programos veikia skirtinguose ugdymo lygmenyse, yra skirtos įvairaus amžiaus mokiniams ir padeda atsiskleisti jų įgimtiems talentams. Tikimasi, kad tai padės vaikams aktyviau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą ir plačiau pažinti giminingas meno sritis.
Scenos meno mokykla kuriama jau veikiančių programų pagrindu, pasitelkiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų, Miko Petrausko muzikos bei Kauno choreografijos mokyklų žmogiškuosius resursus ir kompetencijas. Būtent šių mokyklų personalas sudarys naujosios įstaigos administraciją ir ten veikiančius muzikos, šokio, teatro bei integruoto scenos meno skyrius. Kiekvienas jų turės aiškią savo funkciją – tęsti ir vykdyti jau egzistuojančias bei kurti naujas, tarpdiscipliniškumu pagrįstas, programas Kauno mokiniams.
Individualizuota mokymosi patirtis
Scenos meno mokyklos modelis grindžiamas principu, kuris leis moksleiviams patiems rinktis ugdymo turinį pagal kiekvieno asmeninius interesus. Privalomos bus kertinės programų kryptys – šokis, muzika arba teatras. Jos susidės iš būtinųjų disciplinų ir rekomenduojamų. Pastarąsias auklėtiniai galės dėliotis patys iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo.
Laisvas pasirinkimas leis patenkinti kiekvieno vaiko saviraiškos poreikius, praturtins jį įvairialypėmis patirtimis bei padės sustiprinti ir išplėsti teorinių žinių bei praktinių įgūdžių bagažą. Integruotos programos tinklelį be šokio, teatro ar muzikavimo disciplinoms įprastų dalykų papildys integralios veiklos: medijų ir vizualinis menas, garso ir šviesų technologijos, pramoginiai ir tarpdisciplininiai scenos meno, muzikos, šokio ir teatro elementai.
„Mažieji kauniečiai galės savarankiškai susidėti pagrindus, kurie bus priimtini kiekvienam jų asmeniškai: prie pagrindinių choreografijos, muzikavimo arba vaidinimo dalykų jie rinksis iš plataus spektro scenos užsiėmimų – grimo, scenos raiškos, šviesų ar garso technologijų ir kitų. Turėdami tokias galimybes, vaikai, nerealizavę savęs vienoje ar kitoje popamokinėje veikloje, visada turės galimybę šiek tiek pakeisti kryptį ir vis tiek likti meno srityje. Mokykla palydės vaiką tuo keliu, kuriam jis yra gabiausias ir imliausias“, – apie integralaus ugdymo naudą kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Tikimasi, kad idividualizuota neformalaus vaikų švietimo kryptis bus atraktyvesnė ir padidins vaikų įsitraukimą į popamokinį užimtumą. Skirtingas meno veiklas išbandžiusiems mažiesiems kauniečiams taps lengviau apsispręsti, ar jie nori savo ateitį sieti su kultūros ir meno sfera.
Naujoji koncepcija padės ir pedagogams atrasti itin gabius mokinius, kuriuos vertėtų kreipti į diferencijuotas muzikos, teatro ar choreografijos mokslų šakas, taip palydint profesionalų karjeros link.
Šiuo metu iš beveik 4 tūkst. vaikų, baigusių pagrindinę 8 metų programą miesto muzikos, šokio, teatro ar dailės mokyklose, tik per du šimtus auklėtinių lieka išplėstinio ugdymo programose. Jos yra būtinos siekiant palaikyti turimus įgūdžius, planuojant siekti karjeros meno srityje.
Daugiau pasitikėjimo ir autentiškumo
Scenos meno kryptis pasirinkta neatsitiktinai. Apie tai tartasi ir su scenos autoritetais bei pedagogais. Naujosios mokyklos idėja pristatyta visų trijų mokyklų bendruomenėms, taip pat diskutuota su mažamečių ir jaunimo edukatoriais, profesionalus ugdančiais akademikais bei būsimais darbdaviais – įvairių kultūros įstaigų vadovais. Pasak jų, įvairiapusiškas vaikų meninių gebėjimų ugdymas stiprinant tarpdisciplinines programas yra būtinas faktorius šiuolaikiškose popamokinėse veiklose.
Dauguma vaikų ištobulina pagrindinius muzikos, šokio ar teatro gebėjimus, tačiau susidūrus su kitos meno srities atstovais ar atsistojus prieš auditoriją – dažną sukausto scenos baimė. Norint ugdyti kūrybingas, originalias ir savimi pasitikinčias asmenybes, nuo pat mažumės reikia skatinti jų tapatybės ir išraiškos paieškas, integralumą bei kritinį mąstymą.
„Kuo daugiau skirtingų patirčių vaikas įgis ankstyvame amžiuje, tuo drąsiau jausis ant scenos, lengviau atras ryšį su publika ar net suvaldys netikėtumus gyvenimiškose situacijose“, – įsitikinusi Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Į popamokinio ugdymo programas integruoti tarpdisciplininiai dalykai sukurs geresnes galimybes įstoti ir sėkmingiau pabaigti universitetines menų programas VDU, KTU ar kitose šalies aukštosiose mokyklose. Stiprūs integralių menų pagrindai taip pat padės įsitvirtinti ir darbo rinkoje.
Kūrybiškų, su skirtingomis disciplinomis susipažinusių jaunųjų talentų laukia Kauno simfoninis orkestras, valstybinis choras, Muzikinis, Kamerinis bei Dramos teatrai.
