Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio. Jis skirtas stiprinti prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir asmenims visoje Lietuvoje.
„Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – vardija Jurgita Lazauskienė, Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė, ir priduria, žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias paslaugas, kurios papildo viena kitą. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kt.
Prevencinėmis paslaugomis siekiama padėti laiku ir užkirsti kelią gilesnėms problemoms, juk dažnai sunkumai tampa rimtesni, kai jie nesprendžiami laiku arba kai žmonės bando su jais susitvarkyti vieni, nes specialistų pagalba jiems sunkiai pasiekiama ar per brangi.
Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai, šeimos, auginančios vaikus, tokiu būdu, anot veiklos ekspertės, prisidedama prie vienos svarbiausių LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos politikos krypčių – pagalbos šeimai, įgyvendinimo.
Pagalbos tinklas – visoje Lietuvoje
Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. ir 2025 m. apklausų duomenimis, net 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba išties padėjo spręsti jų problemas. Pasinaudoję paslaugomis labiausiai vertina specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir galimybę įgyti naujų įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti tiesiog kasdieniame gyvenime.
Kompleksinių paslaugų šeimai projekto modelis, kai paslaugos teikiamos nacionaliniu mastu, sulaukė ir tarptautinio dėmesio – į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija domėjosi, kaip veikia ši kompleksinių paslaugų sistema, galinti tapti pavyzdžiu ir kitoms Europos šalims.
Kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant, kad paslaugos pasiektų kuo daugiau gyventojų, prireikus yra sudaromos ir papildomos sąlygos, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tai leidžia pagalbą gauti ir tiems, kuriems ji kitu atveju būtų sunkiai prieinama.
Didelis dėmesys projekte skiriamas aktualioms visuomenės problemoms: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybių įveikimui, pogimdyminės depresijos atvejams, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui stiprinti.
„Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako J. Lazauskienė.
Projektas KOPA įgyvendinamas kartu su 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru – būtent ši plati partnerystė ir leidžia užtikrinti, kad pagalba pasiektų įvairius regionus ir būtų pritaikyta realiems vietos žmonių poreikiams.
Paslaugas kiekvienoje savivaldybėje koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos galima kreiptis, norint gauti pagalbą (kontaktų sąrašas).
Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurio tikslas – užtikrinti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą ir plėtrą tikslinės grupės asmenims visose Lietuvos savivaldybėse, finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.
Europos socialinio fondo agentūros informacija
Komentuoti