1972-aisiais Kauno miesto sodelyje, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą devyniolikmetis Romas Kalanta apsipylė benzinu ir sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nugabentas į ligoninę, tačiau kitos dienos nesulaukė. Oficialiais duomenimis, Romas Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto nuo viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimų.
Jo auka ir priešmirtinė žinutė užrašų knygutėje – „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ – tapo vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo simbolių, nuvilnijusių per visą Kauną, Lietuvą ir už jos ribų. Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir mėginant išvengti žmonių susibūrimų, Kaune kilo spontaniški protestai. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo „Laisvę Lietuvai!“ ir reiškė atvirą nepritarimą okupaciniam režimui.
Netrukus protestai išaugo į masines demonstracijas, vykusias 1972 m. gegužės 18–19 dienomis. Jose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, o šie įvykiai tapo vienais didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Net ir praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams, Romo Kalantos vardas tebėra neatsiejamas nuo laisvės, pilietinės drąsos ir pasipriešinimo okupacijai.
Šiemet Kaunas 54-ąsias R. Kalantos mirties metines paminės ir 16 val. Dovanos nemokamą koncertą. Kauno miesto sodelio prieigose skambės Andrew Lloyd Webber „Requiem“, skirtas Romo Kalantos aukai atminti bei fragmentas iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“.
Juos atliks valstybinis choras „Vilnius“ su meno vadovu ir dirigentu Artūru Dambrausku, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Gitana Pečkytė, Ingrida Kažemėkaitė, Povilas Padleckis ir miesto simfoninis orkestras. Muzikinis vadovas ir dirigentas – Jonas Janulevičius, režisierius – Kęstutis S. Jakštas. Esant itin nepalankioms oro sąlygoms koncertas bus perkeltas į Kauno valstybinį muzikinį teatrą.
Tradiciškai, miesto vadovai ir administracijos darbuotojai padės atminimo puokštes R. Kalantos susideginimo vietoje, Romainių kapinėse prie R. Kalantos kapo bei prie paminklinio akmens Panerių g. 34, namo kuriame gyveno R. Kalanta.
Romo Kalantos šeimos archyvo ir Kauno savivladybės nuotraukos
Komentuoti