Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus
Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir vidutinio (30 – 49 m.) amžiaus žmonės. Apsisprendimui rūšiuoti dėl gamtos išteklių tausojimo turi ir pajamos: aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau rūšiuoja atliekas.
„Tyrimas atskleidė tvirtą Lietuvos gyventojų apsisprendimą ir susiformavusį sąmoningumą dėl atliekų rūšiavimo. Atsakingą atliekų rūšiavimą rodo visuomeninės ir asmeninės iniciatyvos, kurių imasi žmonės: bendruomenėmis, organizacijomis ar šeimomis renka šiukšles gamtoje, švarina savo gyvenamąsias vietoves. Ypač daug dėmesio rūšiavimui dėl gamtos išsaugojimo skiria jaunoji karta, tą stebime ir kitose šalyse“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Vyresnę kartą rūšiuoti motyvuoja arti namų esantys konteineriai
Beveik trečdalį (30%) atliekas rūšiuojančių žmonių tą skatina daryti patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Ši paskata ypač svarbi vyresnio amžiaus (50 – 74 m.) žmonėms, miestų gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems sublokuotuose namuose bei kotedžuose. Rūšiavimo sistemos patogumą kaip paskatą rūšiuoti įvardija ir aukštesnių pajamų gyventojai.
„Buityje gerais darbais užsiimame tuomet, kai turime sąlygas jų įgyvendinimui. Taigi žmonės rūšiuoja tuomet, kai turi, kur išmesti skirtingos paskirties atliekas. Mums svarbi ši žinia, nes būtent šiuo metu visoje atliekų tvarkymo grandyje rūpinamės optimizavimu. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, reaguojame į jų poreikius ir imamės veiksmų. Per šiuos metus planuojame daugiau nei 10% proc. padidinti konteinerių skaičių visoje Lietuvoje, efektyvinti atliekų išvežimą ir sustiprinti mūsų subrangovų kontrolę bei atsakomybę“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Planuojama, kad vien 2021 m. įvykus visiems suplanuotiems viešiesiems atliekų surinkimo konkursams savivaldybėse, Lietuvoje būtų finansuota ir pastatyta apie 40 tūkst. naujų pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių.
„Šie pokyčiai tiesiogiai atsilieps gyventojams, kuriems atliekų rūšiavimas taps dar patogesnis. Žinodamos tikslų savivaldybių poreikį, mes ir kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos galime daryti poreikį atitinkančius sprendimus“, – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Apklausos duomenimis, rūšiavimo sistemos patogumu dažniausiai yra patenkinti tie žmonės, kurie atliekas jau rūšiuoja. Net 92% visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema jų vietovėje yra sutvarkyta.
Atliekas visada rūšiuoja pusė apklaustųjų, daugiau nei trečdaliui pakanka žinių apie rūšiavimą
Atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% apklaustųjų, daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada. Trys iš dešimties apklausos dalyvių atliekas rūšiuoja dažnai, 15% nurodė, kad tai daro retai. Tik 5% apklaustųjų teigė niekada nerūšiuojantys atliekų.
Beveik 4 iš dešimties apklaustųjų (37%) teigia, jog informacijos apie rūšiavimą jiems pakanka ir daugiau nebereikia. Dažniausiai tai vyresni nei 50 metų žmonės, vadovai ir nedirbantys gyventojai. Tik 7% apklaustųjų teigė nesirūpinantys ir nesidomintys rūšiavimu.
Pusė apklaustųjų (51%) teigė norintys apie atliekų rūšiavimą sužinoti daugiau. Tokį poreikį dažniau išsakė moterys, jaunimas iki 30 metų ir respondentai, kurie pakuotes rūšiuoja visada ar dažnai.
„Šie tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog informacijos apie rūšiavimą dažniausiai ieško tie, kurie jau aktyviai tuo užsiima ir nori pagerinti rūšiavimo įgūdžius. Gerai žinome iš savo patirties, kad daugiausiai klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą pakuotę, kyla tuomet, kai jau esame praktiškai pradėję rūšiuoti namų atliekas. Dabartiniame aplinkosaugos kontekste rūšiavimu, kaip ir kitomis gyvenimo sritimis, reikia domėtis ir įdėti šiek tiek pastangų tą informaciją susirasti“, – komentuoja D. Ramanauskaitė.
Nors informacijos apie rūšiavimą sklaida didelė, mitai vis dar gajūs
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė priduria, kad apie rūšiavimą visos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, savivaldybės, pakuočių atliekų vežėjai komunikuoja nuolat, įvairiomis priemonėmis: internete, žiniasklaidoje, edukaciniuose renginiuose. Jos nuolat bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, komunikacijai pasitelkia matomus ir atpažįstamus veidus.
„Iš iki šiol gajų mitų matome, jog atliekų nerūšiuojantys visuomet ras pasiteisinimą to nedaryti. Dalis žmonių nežino faktų ir klaidingai tiki, kad visos atliekos vis vien keliauja į sąvartyną. Daliai žmonių kitame kieme stovintis konteineris yra per toli, o treti patingi išvalyti išmetamas pakuotes – nors tai net ne būtinybė, o tik rekomendacija. Kai šiuos klausimus užduodame rūšiuojantiems, juos stebina realios situacijos neigimas“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Panašias tendencijas tyrime atskleidė žmonių elgsena su išmetamomis apsauginėmis kaukėmis. Nepaisant nuolat viešai kartojamų rekomendacijų vienkartines kaukes mesti atskirame plastiko maišelyje su organinėmis šiukšlėmis, beveik trečdalis žmonių kaukes metė į plastiko konteinerį arba tiesiog, nesupakuojant papildomai ir nesilaikant jokių saugumo užkrėsti kitus rekomendacijų.
Tyrimą VšĮ „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Reprezentatyvios gyventojų apklausos metu 2021 m. vasario 9 – 12 d. buvo apklausti 530 gyventojų visoje Lietuvoje.
