Nepaisant to, kad dar prieš dvejus metus VšĮ „Penktai kojai“ buvo taikyti veiklos apribojimai – uždrausta priimti naujus gyvūnus, kol nebus užtikrintos tinkamos sąlygos jau prieglaudoje laikomiems augintiniams – organizacija šių nurodymų nesilaikė. Po sprendimo uždrausti priimti naujus gyvūnus į įstaigą vis tiek buvo priimta 1017 naujų gyvūnų. Pagal turimą plotą prieglauda gali laikyti apie 100 gyvūnų, priklausomai nuo jų dydžio, tačiau patikrinimo metu rasta net apie 300 šunų ir 9 katės. VMVT nuo 2017 m. siekia bendradarbiauti bei palaikyti dialogą su VšĮ „Penkta koja“ – prašoma ištaisyti trūkumus, tačiau vietoje konstruktyvių sprendimų sulaukiama tik pasipriešinimo ir kaltinimų bangos. Tuo tarpu gyvūnai lieka įkaitais šioje situacijoje.
Oficialiais duomenimis, nepaisant VMVT draudimo priimti naujus gyvūnus prieglauda dar 2023 ir 2024 metais vežė šunis iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau nuo 2024 m. birželio 3 d. įsigaliojus draudimui įsivežti augintinius iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvos Respublikos pasienio punktus, toks įvežimas tapo nebegalimas. Kai kurios kaimyninės valstybės, įskaitant Latviją, nėra priėmusios analogiško draudimo, todėl gyvūnų patekimas į Lietuvą per kitų šalių teritorijas išlieka teoriškai galimas. Nerimą kelia ir tai, kad viena didžiausių Suomijos gyvūnų globos organizacijų, iki šiol priėmusi gyvūnus iš Lietuvos (taip pat ir VšĮ „Penkta koja“) ir padėjusi jiems surasti naujus namus, neseniai nutraukė bendradarbiavimą su visomis Lietuvos prieglaudomis.
„Norime, kad visuomenė suprastų: socialinėje erdvėje eskaluojamas tariamas „konfliktas“ tarp VMVT ir šios įstaigos neturi nieko bendro su tikrove. VMVT niekada nesiekė ir nesiekia pakenkti gyvūnų globos organizacijoms ar jų veiklai. Suprantame, koks atsakingas ir sudėtingas yra šių organizacijų darbas, tačiau kaip kontrolės institucija privalome visoms taikyti vienodus, teisės aktuose nustatytus reikalavimus – ne išimtis ir ši įstaiga. Laikymas transportavimo narvuose ar boksuose – tai tik trumpalaikiam gabenimui skirti įrenginiai, kuriuose gyvūnas vos gali apsisukti ar pajudėti. Tokiame narve kuriame užfiksavome laikomus gyvūnus, šuo net negalėjo pilnai išsitiesti ar pakelti galvos. Tai yra nepriimtina – nesvarbu, ar gyvūnai būtų laikomi pas fizinį asmenį, veisėją ar prieglaudoje. Tokios sąlygos kenkia gyvūnų sveikatai ir socializacijai, neatitinka šunų fiziologijos“, – teigė VMVT Priežiūros departamento patarėja Diana Daina Šutovienė.
Lietuvoje kai kuriose gyvūnų globos organizacijose taip pat fiksuojami gyvūnų perviršiai, tačiau dauguma jų bendradarbiauja su VMVT ir ieško sprendimų, kaip pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. VMVT kasmet vykdo planinius patikrinimus – 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais patikrintos 33 gyvūnų globos organizacijos, o jų veiklos rezultatai viešai pristatyti praėjusią savaitę.
Komentuoti