Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (PST) direktorius Rytis Velžys pasakojo, kad sausio 15 d. Šatijų kaime (Lapių sen.) sudegė namas ir jame gyvenęs vienišas vyras. Ugniagesiai į gaisravietę atvyko per 8 minutes. Spėjo išnešti 5 didelius ir vieną mažą dujų balionus, tačiau žmogaus išgelbėti nepavyko. Gyventojo trobesiai degė ir 2021 m., tačiau vyras nepasimokė ir toliau gyveno netvarkingai.
Kita skaudi nelaimė įvyko sausio 19 d. Tolivardžių kaime (Batniavos sen.). Atvykus ugniagesiams, plastikinis vagonėlis nuo ugnies buvo sukritęs. Gaisravietėje rastas sudegusio vyro kūnas ir negyvas katinas. R. Velžys tvirtino, kad akcijos metu namelyje buvo įrengtas dūmų detektorius, gyventojas ne kartą įspėtas, tačiau įspėjimų nepaisė.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas pastebėjo, kad dažniausios gaisrų priežastys yra netvarkingas šildymas, nevalyti kaminai, rūkymas lovoje, asocialus gyvenimo būdas. Tipinis žuvusiojo gaisre portretas: 65-68 metų vyras, gyvenantis kaimo vietovėje, rūkantis ir vartojantis alkoholį.
„Suprantu, kad tai Sizifo darbas, bet reikia toliau stiprinti prevencinį darbą – pasitelkti seniūnus, bendruomenių lyderius, sodų bendrijų pirmininkus, eiti pas gyventojus, aiškinti taisykles, teikti jiems pagalbą“, – kalbėjo R. Požėla.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad geresnei komunikacijai reikėtų pasitelkti regioninę žiniasklaidą, dalinti lankstinukus parduotuvėse, įtikinėti gyventojus susitvarkyti krosnis ir dūmtraukius. Dūmų jutikliai taip pat turėtų būti kokybiški.
V.Makūnas pabrėžė, kad saugumas yra didžiausia vertybė, todėl šiam tikslui bus skiriama tiek pinigų, kiek reikės. Artimiausiu metu Kauno rajono PST bus įsteigtas etatas prevenciniam darbui. Vienas artimiausių savivaldybės uždavinių – pastatyti gaisrinės pastatą Ramučiuose, Kauno LEZ teritorijoje.
Pasitarime taip pat buvo aptartos galimo potvynio grėsmės ir priemonės joms suvaldyti. Administracijos direktorius Mantas Rikteris pristatė savivaldybės priemonių planą. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra pastebėjo, kad itin svarbu koordinuoti potvynio rizikų zonoje esančių savivaldybių veiksmus. Tai ypač aktualu Kauno miesto, Kauno rajono ir Jonavos rajono savivaldybėms. R. Požėla pabrėžė, kad potvyniai ne mažiau aktualūs Pamario kraštui, kitoms žemumose įsikūrusioms teritorijoms ir patikino, kad veiksmai bus derinami šalies mastu.
