Miestų ir rajonų savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių gyventojų informacijos, koordinavimo ir pasitikėjimo šaltiniu. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybių atstovus šią dieną prisidėti prie savo savivaldybės atsparumo stiprinimo – ne tik dalintis žinia apie ekskursijas savo mieste, bet ir patiems tapti pavyzdžiu ir kartu su gyventojais ateiti stiprinti praktines žinias bei padėti savo bendruomenėms geriau suprasti, kaip reikėtų elgtis ekstremaliosios situacijos metu.
„Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl šiemet kviečiame miestų kūrėjus šią dieną paminėti susitelkimo veiksmu – jungtis prie civilinės saugos ekskursijų ir pakviesti bendruomenes, parodant, kad pasirengimas krizėms yra bendras visų darbas“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.
Ekskursijos visoje Lietuvoje
Kviečiame visas Lietuvos savivaldybes burtis šiai visuotinei civilinės saugos ekskursijai ir kartu stiprinti gyventojų pasirengimą. Savivaldybių įsitraukimas ir pavyzdys įkvepia bendruomenes veikti, mokytis ir būti pasiruošusioms. Gegužės 8 d. nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje, Lazdijuose, o Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 d.
Ekskursijų metu gyventojai galės praktiškai susipažinti su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone, sužinoti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip pasiruošti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susidaryti šeimos planą.
„Gyventojai kviečiami registruotis į jiems patogiausią ekskursiją Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje, o savivaldybės kviečiamos dalintis informacija apie ekskursijas savo komunikacijos kanaluose, paraginti vietos gyventojus dalyvauti ir prisidėti prie bendro tikslo – stiprinti pasirengusią, atsakingą ir viena kitai padėti gebančią visuomenę“, – pažymi I. Damulienė.
Raudonojo Kryžiaus ištakos
Gegužės 8-oji tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dienai pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 m., po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistų karių ir suprato, kad negali palikti žmonių mirti. Kartu su vietos gyventojais bažnyčioje įsteigė karo lauko ligoninę, kurioje padėjo visiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje jie kariavo.
Per kelerius metus ši iniciatyva įgavo oficialią formą. 1863 m. Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Jau 1864 m. priimta pirmoji Ženevos konvencija, pradėjusi apibrėžti tarptautinę humanitarinę teisę bei įtvirtinusi humanitarinius principus.
Humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principai, formavę pagalbos teikimo logiką konfliktų metu, tapo pasaulinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo pagrindu.
Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti dar 1919 m. ir kūrėsi bei formavosi kartu su valstybe. Vadovaudamasis fundamentaliaisiais judėjimo principais, Lietuvos Raudonasis Kryžius veikia kaip valstybės pagalbininkas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis. Būtent savanoriai ir savanorės, būdami(-os) savo miestų ir rajonų ambasadoriais (-ėmis), padeda bendruomenėms pasiruošti krizėms bei stiprina jų įgūdžius veikti neapibrėžtumo atveju.
Apie organizaciją:
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti 191 valstybėje ir turinti per 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.
Raudonojo kryžiaus informacija
Komentuoti