Skulptoriaus A. Žilinsko kūryboje neapdirbtas akmuo, tampa lygiaverčiu meninės idėjos partneriu. Milijonus metų gamtos formuoti rieduliai nėra pjaunami ar šlifuojami – jų natūrali forma, spalva ir faktūra tampa atspirties tašku kūrybiniam procesui. Tokiu būdu siekiama išsaugoti akmens autentiškumą ir unikalumą, jį subtiliai papildant bronziniais elementais.
Naujieji parko akcentai – „Galutinis tikslas“, „Skruzdė“ ir „Namai“ – organiškai įsilieja į Draugystės parko erdves, jas praturtindami ir suteikdami savitumo. Visos bronzinės detalės sukurtos impresionistine maniera, nekopijuojant realybės, bet ją perteikiant per autoriaus vidinį pojūtį ir intuiciją. Netoli parko takelių išsidėsčiusios skulptūros kviečia stabtelėti kasdienybės ritme ir užmegzti tylų dialogą su menu bei gamta.
„Gamtos bei sentimentalumo motyvai skulptūrose pasirinkti todėl, kad tai labai suprantamos temos mums, lietuviams. Be to, nenorėjau nei skulptūrų, nei jų žiūrovų apkrauti labai giliomis prasmėmis ir koncepcijomis. Parkinė skulptūra, mano supratimu, turi būti „lengvesnė“ savo turiniu ir forma“, – sako naujųjų akcentų autorius A. Žilinskas.
Pasak autoriaus, skulptūra „Galutinis tikslas“ – filosofiškas kūrinys, kalbantis apie gyvenimo tėkmę, prasmę ir baigtį. Ant akmens įkurdinta bronzinė valtis simbolizuoja paskutinę kelionės stotelę ir ramų susitaikymą su laiko eiga.
Antrasis kūrinys – „Skruzdė“ – išsiskiria dviprasmiškumu ir netikėtumu. Dienos metu tai stilizuotas didelės skruzdės siluetas, tarsi saugantis akmens viduje esančius „namus“. Tuo tarpu sutemus skulptūra atsiveria naujai – iš akmens vidaus sklindanti šviesa sukuria futuristinę nuotaiką ir skatina praeivių smalsumą bei kelia klausimą: „Kas slypi viduje?“.
Ant akmens pastatyta nedidelė, šiek tiek kreiva bronzinė trobelė – šiltas ir kiekvienam atpažįstamas metaforiškas vaizdinys, simboliškai pavadintas „Namais“. Šis metaforiškas vaizdinys simbolizuoja jaukumą, savastį ir nuolat žmogų lydintį norą sugrįžti. Nors kuklūs, šie namai perteikia universalią vertybę – savo vietos pasaulyje jausmą.
Kaip pažymi skulptorius A. Žilinskas, galutinis skulptūrų vaizdas, jų dydis ir spalvinė gama visuomet priklauso nuo rastų akmenų, o tai dar labiau sustiprina kiekvieno kūrinio unikalumą. Naujųjų skulptūrų sukūrimui ir įrengimui miestas skyrė 6o tūkst. eurų. Prieš kelis metus Kauną papuošė autoriaus kurta Juozo Zikaro skulptūra bei palei Kauko laiptus žygiuojančios mitinės būtybės pėdos.
Menininko kūrybinis spektras – itin platus. Jo veikla apima ne tik bronzos ar akmens skulptūrą, bet ir trumpalaikius meno projektus bei viešųjų erdvių sprendinius – nuo renginių dekoracijų Kaune ir dalyvavimo tarptautiniuose pleneruose Lenkijoje iki pasirodymų ledo ir smėlio skulptūrų festivaliuose Lietuvoje.
„Šiemet Kauno galeriją jau papildė kelios dešimtys kūrinių, kuriuos miestas įgyvendino kartu su menininkais. Naujausi jų – unikalūs ir jaukūs akcentai – papuošė Draugystės parką. Tikime, kad visi jie taps dar viena mylima, gausiai fotografuojama ir gyva miesto dalimi, puošiančia kauniečių veidus šypsenomis. Kitąmet ir toliau laikysimės kūrėjams duoto pažado – darbo nepritrūks, o meno ir kūrybingų iniciatyvų mieste tik daugės“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Programa „Kauno akcentai“ nuo 2017-ųjų suteikia galimybę kūrėjams bei menininkams savo darbais puošti Kauną. Per šį laikotarpį įgyvendinta apie 150 darbų – nuo skulptūrų iki gatvės piešinių, kitų meno instaliacijų. Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Menininkai iš visos Lietuvos kviečiami teikti savo sumanymus specialioje platformoje internete: akcentai.kaunas.lt.
Komentuoti