G. Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) – rašytoja, visuomenės veikėja, pedagogė, filantropė, moteris, kuri viena pirmųjų stovėjo prie lietuvybės atgimimo ištakų. „Nepaprastai žaviuosi Bite. Gležna moterytė, vaikystėje negalios paveikta, bet nepalaužta, nuveikė titaniškus darbus, savo vidine ugnimi uždegė daugybę žmonių. Tai altruizmo pavyzdys visoms kartoms“, – pabrėžė I. Daugirdė.
Renginyje dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys tvirtino, kad I. Daugirdės knygos, kurių ji parašė jau dvylika, yra didžiulis indėlis į Lietuvos kultūrą, o G. Petkevičaitės-Bitės humanistinės idėjos itin aktualios į brutalumą grimzdančiam pasauliui.
Monografijoje jautriai aprašoma G. Petkevičaitės-Bitės gimtųjų namų atmosferos įtaka asmenybei. Atskleidžiami G. Petkevičaitės-Bitės ryšiai su lietuvių tautinio atgimimo veikėjais – Povilu Višinskiu, Jadvyga Juškyte, Žemaite, Jurgiu Bieliniu.
Puziniškio dvaras (Panevėžio apsk.), kuriame gimė ir augo G. Petkevičaitė, buvo erdvė, kur galėjo susitikti bajoriškoji ir valstiečių kultūros. Baigusi bitininkystės kursus, G. Petkevičaitė užveisė 50 avilių bityną, o gautas lėšas skyrė neturtingiems vaikams šelpti.
1899 m. Bitė buvo viena iš pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatorių, kartu su Povilu Višinskiu jį režisavo. Įsisukusi į tautinio atgimimo sūkurį ėmėsi rašyti publicistikos tekstus, nuo 1901-ųjų „Varpe“ buvo nuolat spausdinami jos „Pasikalbėjimai“.
Bitės įkurta ir bajorių moterų remiama „Žiburėlio“ draugija veikė kaip lietuvių rašytojų ir menininkų sambūrį stimuliuojanti jėga. Draugijos paramą yra gavęs Vincas Kudirka, Petras Avižonis, Jurgis Šaulys, Žemaitė, Jonas Biliūnas, skulptoriai Bernardas Bučas, Juozas Zikaras ir daugelis kitų.
1905 m. Bitė dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Nors į seimo darbą aktyviai neįsitraukė, tačiau turėjo įtakos jo deklaruotam moterų politinio lygiateisiškumo principui. 1907 m. Bitė su Žemaite buvo aktyvios pirmojo moterų suvažiavimo Kaune dalyvės. 1908 m. išrinktos Lietuvos moterų atstovėmis į visos Rusijos moterų suvažiavimą.
1915 m. kraštą okupavus kaizerinės Vokietijos kariuomenei Bitė ėmėsi gydyti apylinkės žmones, įsteigė švietimo kursus suaugusiesiems. Vertingiausias šio laikotarpio rašytojos kūrybinis palikimas – „Karo meto dienoraštis“.
1920 m. Bitė buvo išrinkta į Steigiamąjį Lietuvos seimą, priklausė socialistų liaudininkų demokratų frakcijai. Jai teko garbė atidaryti seimą. Tais pačiais metais dalyvavo Ženevoje vykusiame tarptautiniame moterų kongrese.
Inga DAUGIRDĖ – literatūrologė, kultūros tyrinėtoja, parašiusi knygų įvairiomis temomis: apie Garliavą, kraštiečio Roberto Keturakio literatūrinę kūrybą, Pakaunės krašto švietimą bei knygnešystę, Sausio 13-osios įvykius, Pakaunės miestelių žydų bendruomenių likimus.
Komentuoti