Pasak naują kvartalą „Nemunaičiai“ Kaune vystančios „SBA Urban“ NT ekspertės Viktorijos Pozingytės, kairysis Nemuno krantas turi daug neišnaudoto potencialo, tad pramoninės teritorijos konversija į gyvenamąją tebuvo laiko klausimas.
„Nuo sovietinių laikų Nemuno pakrantė buvo naudojama kaip pramoninė teritorija, nors joje yra visos sąlygos sukurti rekreacijai, poilsiui ir laisvalaikiui tinkamas erdves. Tai, kad kairiojo Nemuno kranto gyventojai ilgą laiką neturėjo sutvarkyto priėjimo prie upės, juo labiau, kad pramoninę veiklą vystantis verslas ir negalėjo suteikti tokių galimybių, dabar atrodo kaip nesusipratimas. Šiandien Kauno vizija numato, kad praktiškai miesto centre esanti teritorija būtų skirta žmonėms, o ne pramonei“, – teigia V. Pozingytė.
Pramoninės teritorijos atveria naujas galimybes
Europoje apstu sėkmingų pramoninių rajonų konversijos pavyzdžių. Vienas jų – Nordhavn rajonas Kopenhagoje, Danijoje, kur dar veikiančiame uoste vyksta naujo rajono kūrimas. Grandiozinio dydžio projektas suplanuotas 40 metų į priekį. Artimesni pavyzdžiai – Taline esantis Rotermann kvartalas ir Vilniaus „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje vystomas Paupio kvartalas.
„Pramoninių teritorijų atsiradimas miestų viduje sovietmečiu turi ne vieną priežastį – tai ir istorinės aplinkybės, kai buvo plečiamos tarpukariu ar dar anksčiau įkurtos gamyklos bei pramonės objektai. Taip pat tai buvo išvystytos infrastruktūros ir net prestižo klausimas. Be to, dažnai tokiems statiniams vietą mieste nuspręsdavo to meto valdžia, sprendime nedalyvaujant vietos architektams ir neatsižvelgiant į miesto planavimo gaires“, – pasakoja Paleko architektų studijos architektė Ugnė Morkūnaitė.
Gerokai vėliau prasidėjusi pramonės koncentracija ir pramoninių rajonų statyba miestų periferijoje sėkmingai puoselėjama ir toliau, o miestų viduje likusios pramoninės teritorijos pamažu konvertuojamos į miesto bei jo gyventojų reikmėms pritaikytas erdves.
„Panaudojant senąsias industrines struktūras, išlaikoma vietos dvasia, o multifunkciškumas užtikrinamas proporcingai paskirstant pastatų funkcijas. Pramoninės teritorijos šiandien turėtų tapti ne tik gyvenamųjų namų kvartalais, bet polifunkciniais rajonais, kuriuose gyvybė virtų 24/7 – tai ir butai, studijos, biurai, komercinės patalpos, visuomeninės paslaugos ir inovacijų parkai“, – sako U. Morkūnaitė.
Pasak pašnekovės, pramonės teritorijų konversija Kaune yra vis labiau populiarėjantis reiškinys, kol dar yra tokių neįveiklintų teritorijų.
„Tiek NT vystytojai, tiek gyventojai atranda vis daugiau teigiamų savybių buvusiose pramoninėse teritorijose ir atsikrato baimių, supranta, kad tai unikali ir neįprasta erdvė gyventi ir dirbti. Tuo pačiu tai atliepia Kauno bendrojo plano urbanistinę viziją modernizuoti ir konvertuoti esamas vietoves, vengiant plėstis teritoriškai. Ši vizija dera ir su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva, kviečiančia pergalvoti kaip ir kur mes gyvensime ateityje, apjungiant tvarumą ir estetiką, ir iššaukiant sisteminius pokyčius“, – komentuoja architektė.
Numatyta teritorijos plėtra
Istorinę Hanzos jungtį menanti teritorija, kurioje šiuo metu statomas daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas „Nemunaičiai“, turėtų atgimti iš esmės.
„Šioje vietoje numatyta nemažai ateities projektų, prisidėsiančių prie kairiojo Nemuno kranto priartinimo miesto centrui: planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centras, šiuo metu jau statoma Mokslo sala ir Vandens sporto centras su olimpiniu baseinu. Be to, abu upės krantus turėtų sujungti susisiekimą palengvinsiantys pėsčiųjų tiltai – artimiausiu metu bus baigtas statyti pėsčiųjų tiltas, jungiantis Karaliaus Mindaugo prospektą su Nemuno sala, vėliau bus statomas tiltas iš salos į kairįjį Nemuno krantą“, – kalba V. Pozingytė.
Plėtojant NT projektą Nemuno pakrantėje „SBA Urban“ komandai teko tvarkyti landšaftą, įrengti specialią inžinerinę infrastruktūrą.
Pasak V. Pozingytės, vieta yra išskirtinė ne tik architektūros, bet ir NT vystymo atžvilgiu – statyti namus ant Nemuno kranto, pro kurių langus atsivers vaizdinga panorama, yra unikali galimybė.
