„Ligšiolinė patirtis leidžia planuotis veiksmus gerokai į priekį, tad stengiamės iš anksto ruošti „namų darbus“, kad gyventojų skiepijimas Kaune vyktų nenutrūkstamai. Su dabartiniais pajėgumais bei infrastruktūra esame pasirengę kur kas didesnėms skiepijimo apimtims, tad gaunamų vakcinų kiekiai šiuo metu Kaunui, kaip ir kitoms savivaldybėms yra ta vienintelė trūkstama dedamoji.
Gana greitai sustygavome reikiamus algoritmus. Tūkstančiai kauniečių jau turėjo progos tuo įsitikinti – sulaukta nemažai pozityvių vertinimų. Medikai, Raudonojo Kryžiaus savanoriai, savivaldybės specialistai dirba išvien, kad pasirūpintume savo miestu ir žmonėmis“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša nusiteikęs gerąja patirtimi dalintis su kitomis šalies savivaldybėmis: „Kaunas sukaupęs tikrai nemažą patirtį, kuria esame pasirengę dalintis su kitomis šalies savivaldybėmis. Mūsų mieste pasiteisinusią elektroninę registracijos sistemą jau pristatėme kolegoms iš Vilniaus, tad greitu metu ja galės naudotis ir sostinės gyventojai. Kauno miesto poliklinika drauge su savivaldybe skiria tikrai nemažus resursus, kad vakcinavimas vyktų sėkmingai ir šiandienos skaičiai tą patvirtina. Tačiau pandemijos akivaizdoje neturi ir negali būti konkurencijos tarp savivaldybių – tik apjungę tarpusavio žinias bei patirtis galime rezultatyviai apsaugoti visos šalies žmones.“
Pašnekovai išvardijo 10 svarbiausių žingsnių, kurie atlikti užtikrinant sklandų vakcinavimą Kauno mieste. Pasak jo, tai leidžia pagrįstai tvirtinti, kad masiniam gyventojų skiepijimui pasiruošta pilnai.
1. Kovo pradžioje startavo pirmoji šalyje elektroninė registracijos sistema skiepams nuo COVID-19 – vakcinavimas.kaunas.lt. Tiesioginės registracijos platforma jau pasinaudojo apie pusantro tūkstančio kauniečių, tačiau su kiekviena diena šie skaičiai auga. Šiuo metu savarankiškai ar su artimųjų pagalba registruojasi 65+ amžiaus grupei priklausantys senjorai, tačiau artimiausiu metu paslauga taps prieinama ir gretutinių ligų turintiems gyventojams bei kitiems prioritetinėje eilėje esantiems asmenims. Vartotojai čia gali užpildyti visas reikiamas skiepų formas, kontrolinius klausimynus bei pasirinkti patogų skiepijimosi laiką ir tuo metu Kaune prieinamą vakciną.
2. Vasario gale naujuosiuose Kauno ledo rūmuose atidarytas didžiausias Lietuvoje vakcinavimo centras (Kovo 11-osios g. 26, greta „Girstučio“). Čia įprastai kasdien galima paskiepyti iki 6 tūkst. gyventojų, o dirbant pilnu pajėgumu – ir dar daugiau. Šiuo metu įrengta 16 vakcinavimo kabinų bei nuolat dirba bent 100 žmonių komanda: 75 gydytojai ir slaugytojos, budintis greitosios medicinos pagalbos personalas, kelios dešimtys savanorių.
3. Ledo rūmų vakcinavimo centre veikia speciali informacinė sistema, leidžianti tiesiogiai matyti lankytojų srautus, vakcinavimo procedūrų trukmę ir kitus svarbius parametrus. Duomenys padeda sklandžiau organizuoti darbus ir savalaikiai koreguoti algoritmus pagal realią situaciją.
4. Siekiant užtikrinti, kad skiepai būtų prieinami visiems, socialiniai darbuotojai padeda vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms užsiregistruoti ir nuvykti į vakcinavimo centrą. Prioritetinėms grupėms priskiriamus kauniečius, dėl sveikatos būklės negalinčius savarankiškai judėti, medikai skiepija namuose.
5. Sausio viduryje Kauno miesto poliklinikoje įsteigta „karštoji“ Vakcinavimo linija (tel. 8 37 401 420). Čia dirba 17 žmonių komanda, teikianti visą rūpimą informaciją apie gyventojų skiepijimą Kaune, konsultuoja ir teikia informaciją apie naudojamas vakcinas, taip pat padeda užsiregistruoti prioritetinės eilės sulaukusiems gyventojams, negalintiems to padaryti internetu. Vos per porą mėnesių sulaukta daugiau kaip 70 tūkst. skambučių.
6. Kauno savivaldybė vienintelė šalyje įsigijusi papildomus šaldiklius vakcinoms saugoti. Ultra žemos (-75 laipsnių) temperatūros šaldikliai užtikrina „šalčio grandinės“ palaikymą ir idealias sąlygas į miestą pristatomiems „BioNTech / Pfizer“ vakcinų kiekiams.
7. Užtikrinamas optimalus gaunamų skiepų panaudojimas sureguliuojant atvykstančių žmonių srautus taip, kad medikai kasdien išnaudotų visas pradėtas vakcinų dozes. Skaičiuojama, kad nuo vakcinavimo pradžios prarasta vos kelios dešimtys vienetų iš 84 tūkstančių gautų dozių. Dešimt jų – dėl transportavimo metu pažeisto vakcinos buteliuko.
8. Kaune veikiančioms medicinos įstaigoms, įmonėms bei įvairioms organizacijoms sukurta centralizuota duomenų bazė – sveikas.kaunas.lt. Griežtai laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytų prioritetų sekos, svetainėje galima organizuotai ir saugiai teikti detalius darbuotojų bei pacientų sąrašus dėl registracijos skiepams nuo COVID-19, taip pat proaktyviems PGR ir antigenų tyrimams. Iki šiol per sistemą užregistruota apie 30 tūkst. gyventojų.
9. Sulaukus ženklaus gaunamų vakcinų kiekio padidėjimo, jei vakcinavimo centro Ledo rūmuose pacientų srautai perkoptų 10 tūkst. žmonių per dieną, numatyta atidaryti rezerve laikomas patalpas. Skiepų punktas Kauno centriniame pašte jau išbandytas metų pradžioje. Per dieną čia galima paskiepyti iki pusantro tūkstančio žmonių.
10. Iš didžiųjų šalies savivaldybių santykinai pagal gyventojų skaičių kauniečiai skiepijami rezultatyviausiai visomis trimis Lietuvoje prieinamomis vakcinomis. Skaičiuojama, kad pirmą skiepą jau gavo daugiau kaip 15 proc. Kauno miesto gyventojų, o sulig antruoju skiepu imunitetas koronavirusinei infekcijai turėjo susiformuoti bent 7 proc. kauniečių.
