Ketvirtadienis, 8 birželio, 2023
18 °c
Kaunas
  • Tinklas
  • Reklama
  • Kontaktai
ARCHYVAS
ĮKELK PRANEŠIMĄ
mano Kaunas
  • Verslas
  • Politika
  • Kultūra
  • Maistas
  • Jaunimas
  • Nuomonės
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Sveikata
  • Turizmas
  • Pramogos
  • Įvairūs
  • Verslas
  • Politika
  • Kultūra
  • Maistas
  • Jaunimas
  • Nuomonės
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Sveikata
  • Turizmas
  • Pramogos
  • Įvairūs
No Result
View All Result
mano Kaunas
No Result
View All Result

3 dažniausiai sukčių naudojamos schemos

Nusikaltimai ir nelaimės@ Nusikaltimai ir nelaimės
Penktadienis, 30 balandžio, 2021
0
Su sukčiais susidūrusių įmonių nuostoliai pernai išaugo daugiau nei 60 proc., lyginant su 2019 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Per praėjusius metus verslo klientai dėl sukčių veiklos prarado daugiau nei 300 tūkst. eurų. „Swedbank“ saugumo ekspertai pabrėžia, kad populiariausiu sukčiavimo būdu išlieka suklastotų sąskaitų apmokėjimas, kurias sukčiai siunčia užvaldę įmonių el. paštą (angl. BEC fraud).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

V. Kudirkos biblioteka kviečia į folkloro užsiėmimus Kalniečių parko skaitykloje

Iš Estijos grįžo su apdovanojimu

Bubiuose menininkai gaivina dvarininko I. Karpio legendą

„Praėjusiais metais pastebimai išaugo verslo įmonių patiriami nuostoliai dėl sukčių veiklos. Mūsų duomenys rodo, kad be labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių perėmimo, sukčiai įmones atakuoja ir kitais būdais. Prisidengę žinomų bendrovių vardais, jie siūlosi pirkti prekes arba ieško pirkėjų ir jiems siūlo parduoti neegzistuojančias prekes“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Užvaldo el. paštą, siunčia netikras sąskaitas
Kaip pastebi Ž. Augonė, pasaulyje populiariausias sukčių taikomas metodas neaplenkia ir Lietuvos. Tai – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas, kai apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.
„Pastebime, kad dažniausiai sukčiai savo aukomis pasirenka tuos verslus, kurie siunčia prekes iš kitų šalių. Perėmę el. susirašinėjimą, sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją iš partnerių el. pašto. Jei prekes perkanti įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams“, – komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
„Swedbank“ duomenimis, užvaldę el. paštą, sukčiai iš įmonių vidutiniškai sugeba išvilioti 30 tūkst. eurų. Visgi nuostoliai gali būti ir milžiniški – jau šiais metais fiksuotas atvejis, kai vienos Lietuvos įmonės šiuo būdu prarasta suma siekė net 0,5 mln. eurų.
„Siekiant išvengti lėšų praradimo, būtina patikrinti, ar gautoje sąskaitoje nepasikeitęs sąskaitos numeris. Jei nurodoma nauja sąskaita, su partneriu reikėtų susisiekti telefonu, naudojant senus kontaktus iš ankstesnių susirašinėjimų. Tai svarbu, nes jei tai sukčiavimo atvejis, rašydami el. paštu vėl bendrausite su sukčiais ir įtarimų neišsklaidysite“, − sako Ž. Augonė.
Ji taip pat pabrėžia, kad įmonėje verta įvesti vadinamąjį „keturių akių principą“, kai nuo tam tikro dydžio sumos apmokėjimą tvirtina papildomas žmogus, taip sumažinant galimybę suklysti.
Bando apgauti ir pardavėją, ir faktoringo bendrovę
Faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas verslams taip pat atneša nemažai nuostolių, o į šią schemą įtraukiama ne tik prekes parduodanti įmonė, bet ir faktoringo būdu sandorį finansuojanti institucija.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, įmonių nuostoliai patekus į šias sukčių pinkles gali siekti nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Pasak Ž. Augonės, įgyvendindami šią schemą, sukčiai prisidengia didelių įmonių vardu ir pardavėjui rodo susidomėjimą patraukliomis sąlygomis įsigyti jo prekių, o tokį sandorį primygtinai rekomenduoja finansuoti bet kurioje faktoringo bendrovėje. Paprastai sukčiai tikisi, kad kreditų draudikai ar faktoringo bendrovės lengvai suteiks kredito limitą žinomai bendrovei, kurios vardu jie būna prisidengę.
Tačiau sudarius faktoringo sutartį, sukčiai paskutiniu momentu sugalvoja priežasčių, kodėl prekes reikėtų pristatyti kitu, jų kontroliuojamu adresu, ir taip prekes pasisavina − jas pardavusi įmonė patiria nuostolių, nes už prekes niekas neatsiskaito.
„Faktoringo paslaugos atvejais, o ypač tais, kada sandoris atrodo per gerai, skatiname neskubėti ir kilusius įtarimus aptarti susisiekus su savo banku. Banko darbuotojai gali suteikti patarimų, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus, įvertinti, ar pirkėjas yra tikras“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Parduoda neegzistuojančias prekes
„Swedbank“ duomenimis, trečia pagal dažnumą sukčių taikoma schema verslui apgauti taip pat neretai taikoma ir prieš gyventojus. Tai – neegzistuojančių prekių pardavimas.
Pasak Ž. Augonės, į tokias pinkles gali patekti įmonės, prekes pirkdamos iš nežinomų partnerių ir tiekėjų. Neretai sukčiai patys ieško pirkėjų savo neegzistuojančioms prekėms ir paslaugoms, ir, norėdami atkreipti potencialių pirkėjų dėmesį, siūlo labai patrauklią kainą ir kitas sąlygas. Tokiais pasiūlymais susiviliojusios įmonės sumoka sukčiams už prekes, tačiau jų niekuomet negauna.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė nuostolių suma tokiais atvejais siekia kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Įmonėms, perkančioms iš nežinomų tiekėjų, ypač, jei apie juos nepavyksta rasti daug informacijos, patariame neskubėti atsiskaityti už pirkimą. Pinigus už prekes galima rinktis  pervesti ne iškart, o, pavyzdžiui, su banko garantijomis. Tokiu būdu apmokėjimas įvyks tik tuomet, kai prekės pasieks pirkėją“, − komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Kudirkos biblioteka kviečia į folkloro užsiėmimus Kalniečių parko skaitykloje

V. Kudirkos biblioteka kviečia į folkloro užsiėmimus Kalniečių parko skaitykloje

6 birželio, 2023
Iš Estijos grįžo su apdovanojimu

Iš Estijos grįžo su apdovanojimu

6 birželio, 2023
Bubiuose menininkai gaivina dvarininko I. Karpio legendą

Bubiuose menininkai gaivina dvarininko I. Karpio legendą

6 birželio, 2023
Chorų gausmas Vandžiogaloje

Chorų gausmas Vandžiogaloje

6 birželio, 2023
„EMBank“ skolino 1 mln. 981 tūkst. eurų viešbučio „ibis Styles” atnaujinimui Kaune

„EMBank“ skolino 1 mln. 981 tūkst. eurų viešbučio „ibis Styles” atnaujinimui Kaune

31 gegužės, 2023
Fantastiška Kauno rajono irkluotojų kova dėl medalių

Fantastiška Kauno rajono irkluotojų kova dėl medalių

30 gegužės, 2023
Daugiau
Kitos naujienos

Konfliktas gatvėje baigėsi baudžiamąja byla

Iš Prancūzijos išsiųstas kaunietis Lietuvoje buvo ieškotas dėl nusikaltimo

kaunas
© 2012 – 2022 manoKaunas.lt
  • Verslas
  • Politika
  • Kultūra
  • Maistas
  • Jaunimas
  • Nuomonės
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Sveikata
  • Turizmas
  • Pramogos
  • Įvairūs
Menu
  • Verslas
  • Politika
  • Kultūra
  • Maistas
  • Jaunimas
  • Nuomonės
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Sveikata
  • Turizmas
  • Pramogos
  • Įvairūs

RINA partneris.

efav

eLengvai tinklas.

eLengvai MEDIA GROUP

No Result
View All Result

© 2012 - 2022 eLengvai - MEDIA GROUP // MB MEDIJŲ ERAI.

Sveiki sugryžę!

Prisijunkite

Pamiršote slaptažodį? Registruotis

Sukurti paskyrą!

Fill the forms bellow to register

Visu laukai privalomi. Prisijungti

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Prisijungti

Add New Playlist