Atidarymo vakaras prasidėjo istoriniame „Stumbro“ gamyklos komplekse – erdvėje, kurioje dera ir menas, ir pramonė. Čia pasirodė Londone gyvenantis ir kuriantis kolektyvas „Rat Section”, garsėjantis tarpdisciplininiais veiksmais, ir lietuvių kūrėjas Paulius Janušonis su komanda. Pastarasis performanso metu, pasitelkdamas medijų manipuliacijas, tyrinėjo technologinio singuliarumo bei geopolitikos krizes, o fone kėlė klausimus apie psichikos sveikatą, tapatumą, laikinumą ir (a)moralumą.
Vakaro veiksmui persikėlus į Kauno menininkų namus susirinkusiuosius pasitiko įtraukiantis ir provokuojantis darinys „Doorman“ ir didžiausias vakaro svečias 15-osios Kauno bienalės menininkas Jasper Marsalis, muzikos pasaulyje žinomas Slauson Malone 1 pseudonimu. Jo koncertas, persipynęs su performatyviu menu ir medijomis, buvo pirmasis jo pasirodymas Lietuvoje.
Dvi parodos, penkios lokacijos
Šių metų bienalėje pristatoma daugiau nei 80 meno kūrinių, sukurtų menininkų iš 20 pasaulio šalių. Pagrindinė paroda atidaryta trijose erdvėse „Stumbro“ gamykloje, Kauno menininkų namuose ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje.
Bienalės kuratorius Adomas Narkevičius teigia, kad „Gyvenimas po gyvenimo“ kybo tarp nesibaigiančio „dabar“ ir naujo neapibrėžtumo, išgaravus „istorijos pabaigos“ iliuzijai, ir klausia: „Kiek lanksčios gali būti bienalės, ar jos galėtų perkurti socialinius ir estetinius šiuolaikinio meno modelius, spaudžiamos lūkesčio prisistatyti XX a. pabaigoje nusistovėjusiu pavidalu? Jei globalus bienalės formatas „išsisėmė“, kokį kontūrą jo viduje gali įgyti dabarties prieštaros, kurių nebeįmanoma nepastebėti? Kaip atrodytų parodos, atspindinčios gyvenimą laike, kurio pabaiga dar nepaskelbta? Ar galima „atsukti“ atgal vis labiau daugiapolį pasaulį, kurio bendru vardikliu tampa demokratinių vertybių neapribota, vis mažiau slepiama „stipresnio viršenybės“ ir kapitalo sąjunga, normalizuojama okupaciniais karais ir išimties režimais? Ar meno laukui verčiau atsigręžti į praeities emancipacijos estetines formas, o gal bandyti toliau „suktis“ dabartyje?”. Parodoje susitinka skirtingi kultūrinės produkcijos žanrai, įprastai nebūtinai priskiriami šiuolaikiniam menui: darbo kultūra ir teisė, šiuolaikinė mada, amatai, populiarioji ir eksperimentinė muzika, fanų kultūros.
Bienalę lydinti paroda „Aidai tarp miškų ir kalnų“ pristato lietuvių ir italų menininkų dialogą. Ši paroda atspindi tarptautines partnerystes, užmegztas pastaraisiais metais Italijoje ir Prancūzijoje. Paroda, įsikūrusi galerijoje „Meno parkas“ ir Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje, tyrinėja gamtos, mitų, technologijų ir žmogaus santykius pasitelkiant skulptūrą, instaliacijas, vaizdus ir garsus, per kuriuos perteikiami ekologiniai procesai ir ateities vizijos. „Daugelio darbų pagrindą sudaro organinės medžiagos – surinktos, perkurtos arba modeliuotos skaitmeniniu būdu. Jos atspindi daugialypę gyvybės prigimtį ir jos nuolatinę kaitą. Medžiagos, anksčiau sietos su trapumu ar laikinumu, čia perkonstruojamos į atsparumo simbolius, o tylūs organizmai kaip kerpės tampa metafora, padedančia permąstyti žmogiškojo ir nežmogiškojo pasaulių santykį”, – pasakoja Kauno bienalės vadovė Neringa Kulik. Parodos italų menininkus atrinko „Biennale Gherdëina 9“ kuratorius Lorenzo Giusti, lietuvių menininkus – Neringa Kulik.
15-oji Kauno bienalė „Gyvenimas po gyvenimo“ vyks nuo iki lapkričio 23 d., o lydinčioji paroda „Aidai tarp miškų ir kalnų“ – iki lapkričio 9 d. Platesnė informacija apie parodas ir renginių programą: bienale.lt
Komentuoti