2020-10-20, antradienis, 01:01.     Šiandien Kaune saulė teka 07:59, leidžiasi 18:05, dienos ilgumas 10:6.

Religinio turizmo plėtros siekis suvienijo savivaldybių, vyskupijų, kultūros kelių atstovus

2020-09-18, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Religinio turizmo plėtros siekis suvienijo savivaldybių, vyskupijų, kultūros kelių atstovus

Pastaruoju metu ne tik rajonuose, tačiau ir šalyje vyksta strateginių dokumentų kūrimo ir atnaujinimo darbai. Šiame kontekste imta diskutuoti ir turizmo srityje, neabejotinai, ieškant geriausių sprendimų. Norisi tikėti, jog strateginiai sprendimai priimami ne atmestinai, tačiau kompleksiškai ruošiantis. Bene todėl 2020 m. pradžioje Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ atliko religinio turizmo potencialo įvertinimo Lietuvoje studiją. Studija atlikta pagal projektą, kuris yra dalis LR Vyriausybės kanceliarijos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“. Studija pabrėžė religinio turizmo svarbą ir neišnaudojamą potencialą Lietuvoje.

 

Buvo suformuluota turizmo ateities perspektyva: „Po diskusijų bei išanalizavus naujausius tyrimus ir studijas buvo suformuluota štai tokia turizmo ateities perspektyva: „Geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai – laikantis darnumo principų ir taikant inovatyvius sprendimus, skaitmeninimo galimybes, specializuojant paslaugas konkrečioms rinkoms, tikslinėms grupėms, didinti turizmo srityje kuriamą pridėtinę vertę. Ypač svarbu vystyti kultūrinio ir gamtinio turizmo horizontalias prioritetines kryptis, puoselėti kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio vertybes ir tinkamai panaudoti jų išteklius, ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų savitumui, motyvuoti keliautojus daugiau laiko praleisti šalies regionuose. Numatytos tikslinės Lietuvos turizmo kryptys – sveikatinimo, verslo, piligriminis ir gastronominis turizmas – kurs naujas darbo vietas bei naujas turizmo paslaugas, mažins sezoniškumą.“

 


Visgi, šioje formuluotėje atsiradęs piligriminis turizmas, kaip tikslinė Lietuvos turizmo kryptis, papiktino turizmo sektoriaus atstovus. Todėl, Ekonomikos ir inovacijų ministerija viešai pakeitė savo poziciją: „Kadangi, kaip matome, dar kyla diskusijų, kokias turizmo kryptis išskirti kaip prioritetines, tai siūlome šiuo metu išvis NPP tekste apie tai nerašyti, o galimus turizmo prioritetus dar kartą aptarus su socialiniais partneriais išskirti plėtros programoje, kuri bus rengiama jau patvirtinus NPP“, – nurodė EIM.“ 

 


Tačiau keliolika skirtingų institucijų - savivaldybės, vyskupijų, piligrimo centrų, organizacijų atstovai susivienijo ir prašo taip pat būti išgirsti, pateikdami argumentus, kodėl religinis turizmas ir piligrimystė nėra tik siauro rato poreikio tenkinimas. Parengtu raštu kreipiamasi į Lietuvos Respublikos prezidentą, Ministrą pirmininką bei Ekonomikos ir inovacijų ministrą. Rašte pateikiamas ne vienas argumentas, teigiantis ir įrodantis religinio turizmo plėtrą pasaulyje bei vietos unikalumo sklaidą.  Pavyzdžiui teigiama: „Pasaulio turizmo organizacija skelbia, jog (iki pandeminėje situacijoje) religinis turizmas ir piligrimystė buvo vienas greičiausiai augančių turizmo segmentų (UNWTO: 300 mln. turistų aplanko religinius objektus ir tai sudaro ketvirtadalį turizmo tarptautinių kelionių ir 600 mln. religinio turizmo kelionių per metus). Lenkijoje, Krokuvoje esanti Lagievnikų šventovė sulaukia apie 2 mln. piligrimų per metus. Vilnius ir Krokuva yra du miestai, liudijantys Dievo Gailestingumo istoriją, ir abu miestai gausūs šios istorijos artefaktų, kurie pritraukia turistų srautus. Pavyzdžiui, vien Šv. Faustinos namelis, sulaukia apie 30 000 piligrimų per metus ir 95 proc. iš jų yra atvykstantys iš kitų šalių. Taip pat garsiųjų Marijos apsireiškimo šventovių lankytojų statistika: Fatimos šventovė – 4 mln. piligrimų per metus, Lurdas – 6–8 mln., Guadalupė – 20 mln. Šiluva šiandien žinoma dėl vieno pirmųjų Europoje oficialiai pripažinto Marijos apsireiškimo ir savo istoriniu reikšmingumu stovi greta kitų Marijos šventovių pasaulyje. Didžiųjų Šilinių atlaidų metu Šiluvoje sulaukia apie 50 000 piligrimų, tačiau tai šio krašto potencialas tikrai nėra dar atskleistas. O kur dar piligrimystės centrai: Jeruzalė Izraelyje, Meka Saudo Arabijoje, Roma Italijoje ir kiti.“ Pastebėtina, jog skirtingos savivaldybės taip pat vienijasi religinio turizmo plėtros klausimais, tai įrodo ir tai, jog šešių savivaldybių atstovai pasirašė minėtąjį raštą, o rugsėjo 12 d. keturios savivaldybės - Raseinių rajono, Kelmės rajono, Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto Šiluvoje Didžiųjų atlaidų metu pasirašė ir bendradarbiavimo sutartį, kuria sieks vieningai dirbti skatinant religinio turizmo plėtrą šalyje.

 


Kviečiame susipažinti su institucijų argumentais ir pateiktu raštu, kuriame prašoma religinį turizmą įtraukti į turizmo prioritetų sąrašą.

Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manokaunas.lt




mob. (8 616) 14 144