2020-04-08, trečiadienis, 11:54.     Šiandien Kaune saulė teka 06:31, leidžiasi 20:08, dienos ilgumas 13:37.

Pasiūlytos priemonės, kaip organizuoti darbą ekstremalios situacijos metu

2020-03-16, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Pasiūlytos priemonės, kaip organizuoti darbą ekstremalios situacijos metu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skubiai priimti įstatymų pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas darbdaviams skelbti prastovą ar nustatyti dalinį darbą, kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija.

 

Prastovos metu darbuotojui mokamas 40 proc. nuo vidutinio jo atlyginimo, nors jis nedirba. Dalinio darbo atveju darbuotojas dirba tik dalį darbo laiko, už kurį mokamas atlyginimas, tačiau kartu galima kreiptis į „Sodrą“ dėl dalinio darbo išmokos darbuotojui.

 

Šiuo metu darbdaviai gali taikyti abi šias priemones, tik kitais pagrindais – prastova skelbiama, kai darbdavys negali darbuotojui duoti darbo sutartyje numatyto darbo ir darbuotojas nesutinka imtis kito, o dalinis darbas – esant tam tikroms Vyriausybės nustatytoms ekonominėms sąlygoms.

 

Kartu siūloma aiškiai apibrėžti darbdavio teises ir pareigas, jeigu darbuotojas grįžta iš valstybių, kuriose Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos nerekomenduoja lankytis arba draudžia į jas vykti.

 

Darbo kodekso pakeitimuose ketinama įtvirtinti darbdavio pareigą siūlyti darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų saugumui, pavyzdžiui, asmuo neseniai lankėsi Italijoje ar Kinijoje, kur šiuo metu tarp gyventojų plinta koronavirusas (COVID-19). Jeigu darbuotojas nesutiktų dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys galėtų jį nušalinti nuo darbo ir nemokėti darbo užmokesčio.

 

PRASTOVA. Darbo kodekso pakeitimuose siūloma nustatyti, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba jeigu Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremalią situaciją, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

 

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.

 

DALINIS DARBAS. Dalinis darbas yra trumpesnis darbo laikas, kurį nustato darbdavys ir dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką iš „Sodros“.

 

Šiuo metu dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, pripažintų tokiomis Vyriausybės, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Siūloma įtvirtinti, kad dalinį darbą darbdaviai galėtų nustatyti ir Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją.

 

Dėl dalinio darbo išmokos kreipiamasi į „Sodrą“. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgus į  prieš tai buvusį darbuotojo darbo užmokestį, sumažinto darbo laiko dalį.

 

Dėl svarbių ekonominių priežasčių dalinio darbo išmokai paskaičiuoti naudojamas nedarbo draudimo išmokos dydis negalėtų būti didesnis kaip 58,18 proc., o dėl ekstremalios situacijos – 30 proc. nuo užpraėjusio ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio.

 

Dalinio darbo išmoka iš „Sodros“ dėl svarbių ekonominių priežasčių mokama ne ilgiau nei 3 mėnesiai, o dėl ekstremalios situacijos – ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.

 

Dalinio darbo išmokoms mokėti 2020 metams numatyta 6,232 mln. eurų.

 

NUOTOLINIS DARBAS IR NUŠALINIMAS NUO DARBO. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais pasiūlymais, jeigu valstybėje yra paskelbta valstybės lygmens ekstremali situacija, darbdaviai taip pat galėtų primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą kilus įtarimų, kad jo sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems darbuotojams.

 

Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš rizikingomis zonomis paskelbtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

 

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jei darbdaviui pasiūlius darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu arba išvis nepateikia jokio atsakymo, tuomet darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo ir ribotą laiką nemokėti darbo užmokesčio.

 

PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme siekiama įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį.

 

Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

 

Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 m. balandžio  1 d.

 

                                                                                                     Socialinės apsaugos ir darbo monisterijos informacija


 

Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manokaunas.lt




mob. (8 616) 14 144